Naujausias „Wired“ publikavimas atskleidžia, kad AI milžiniai – tarp jų OpenAI, Anthropic ir daugiau nei šimtas kitų įmonių – pasirašė laišką, kuriame perspėja, jog pasaulį laukia „AI‑įgalinta kibernetinių atakų apokalipsė“ ir kad organizacijoms liko tik keli mėnesiai pasiruošti. Laiške pabrėžiama, kad kibernetinis gynybos prioritetas turi tapti tiesiogine vadovybės atsakomybe, o vyriausybės turėtų suteikti kritinėms infrastruktūroms, tokioms kaip ligoninės, vandens tiekimo įmonės ir savivaldybės, prieigą prie pažangios gynybinės AI. Taip pat raginama įvesti „kaštų“ mechanizmus, kurie apsunkintų atakų vykdytojus.
Šiame kontekste „Wired“ pranešime pateikiama informacija apie realius įvykius, kurie patvirtina didėjantį grėsmių mastą. CISA (Cybersecurity and Infrastructure Security Agency) pranešė, kad per birželį buvo fiksuota „kenkėjiška kibernetinė veikla“, nukreipta į daugiau nei 100 vandens ir nuotekų valymo sistemų Jungtinėse Valstijose. Dauguma atakų buvo nukreiptos į programuojamus logikos valdiklius (PLC), kurie kontroliuoja įrangą ir dažnai yra prijungiami prie interneto nuotoliniam valdymui. Technologijų portalas TechCrunch papildė, kad įsilaužėliai naudoja AI, kad generuotų skriptus, skirtus šių įrenginių pažeidimui.
Kita svarbi detalė – FBI neseniai pašalino du įrankius, kuriuos, kaip teigia JAV Teisingumo departamentas, naudoja tariamai Kinijos valstybės remiama įsilaužėlių grupė QTFY. Ši grupė, pasak DOJ, taikė atakas prieš įvairias JAV institucijas, įskaitant Senatą ir pačią Teisingumo departamentą. Šis veiksmas rodo, kad federalinės institucijos aktyviai reaguoja į kibernetines grėsmes, tačiau tuo pačiu pabrėžia, jog grėsmių spektras plečiasi ir reikalauja nuolatinio budrumo.
„Wired“ taip pat atkreipia dėmesį į didžiules teisines ir finansines pasekmes, susijusias su kibernetiniu saugumu. Meta neseniai sudarė susitarimą dėl milžiniškos daugiavalstybės bylos, susijusios su vaikų saugumo klausimais. Įmonė sutiko sumokėti iki 16,7 mlrd. JAV dolerių valstijoms ir teritorijoms, kai kurios sumos priklausys nuo konkurentų priimamų priemonių. Nors šis susitarimas tiesiogiai nesusijęs su AI, jis rodo, kad technologijų gigantų atsakomybė už saugumą plečiasi ir į kitus sritis.
Visi šie įvykiai susiję su viena bendra tema – kibernetinių grėsmių intensyvėjimu, kurį skatina ne tik tradiciniai įsilaužėliai, bet ir sparčiai tobulėjanti dirbtinio intelekto technologija. Laiške, kurį pasirašė AI milžiniai, aiškiai nurodoma, kad „kiekviena organizacija turėtų padaryti kibernetinį gynybą tiesiogine vadovybės prioritetu“. Tai reiškia, kad ne tik IT skyrius, bet ir aukščiausio lygio vadovybė turi įvertinti riziką, skirti biudžetą ir įgyvendinti AI pagrindu veikiančias apsaugos priemones.
Kita vertus, kai kurios vietinės institucijos rodo, kad duomenų apsauga vis dar yra silpna. Pavyzdžiui, vienas policijos departamentas, kuriame dirbo buvę mylimieji, dalijosi savo „Flock“ kamerų duomenimis su daugiau nei 2 000 policijos departamentų, kolegijomis ir kitomis organizacijomis visoje šalyje, taip pat gavo duomenis iš daugiau nei 1 300 subjektų mainais. Tai rodo, kad duomenų srautų valdymas ir prieigos kontrolė dažnai yra nepakankamai griežti, o tai gali sukelti papildomų saugumo spragų.
Apibendrinant, AI ekspertų įspėjimas apie artėjančią „kibernetinės saugumo apokalipsę“ yra pagrįstas realiais incidentais: vandens sistemų atakomis, valstybės remiamų įsilaužėlių veikla, didelėmis teisminėmis bylomis ir duomenų valdymo spragomis. Ši situacija reikalauja skubaus, koordinuoto atsako – tiek iš privačių įmonių, tiek iš vyriausybių. Tik bendradarbiaujant ir investuojant į pažangias AI gynybos priemones galima sumažinti riziką ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo artėjančių grėsmių.
