Įvadas
Kibernetinių atakų dažnumas sparčiai auga, o kartu didėja ir poreikis kvalifikuotų specialistų, galinčių apsaugoti skaitmeninę infrastruktūrą. 2026 m. rugsėjo 6 d. Keralo policijos generalinis direktorius Manoj Abrahamas, kalbėdamas antrąjį „Kerala Cyber Suraksha Summit“ (KCSS), pabrėžė, kad pasaulinė kibernetinio saugumo kompetencijų spraga tampa kritine grėsme tiek valstybėms, tiek verslui. Šiame straipsnyje – remiantis BusinessLine publikacija – analizuojame, kaip didėjantis atakų skaičius susijęs su kompetencijų trūkumu ir kokios priemonės gali padėti šią spragą užpildyti.
Kibernetinių atakų augimas ir jos pasekmės
Abrahamas nurodė, kad ransomware aukų skaičius pasaulyje išaugo 389 % per metus, o Indijoje 2025 m. finansiniai nuostoliai dėl kibernetinių sukčiavimų siekė 19 813 mlrd. rupijų. Šie skaičiai rodo, kad kibernetinės grėsmės ne tik didėja, bet ir tampa vis sudėtingesnės. Dėl to organizacijos susiduria su realia rizika – kritinė infrastruktūra, karinės operacijos ir verslo procesai gali būti sutrikdyti be jokio fizinio smūgio. Tokios aplinkybės pabrėžia, kad kibernetinių atakų poveikis yra tiesiogiai susijęs su turimų specialistų skaičiumi ir jų kompetencija.
Globali darbo vietų spraga
„Visame pasaulyje yra 4,8 mln. neužpildytų kibernetinio saugumo darbo vietų“, – teigė DGP. Ši statistika atskleidžia, kad paklausa viršija pasiūlą, o tai lemia didesnį atakų srautą, nes įsilaužėliai dažnai randa silpnus taškus organizacijų gynyboje. Be pakankamo skaičiaus ekspertų, įmonės dažnai pasikliauja nepakankamai patikimais sprendimais arba neinvestuoja į nuolatinį mokymą, kas dar labiau didina pažeidžiamumą.
Regioninis pranašumas – Keralo atvejis
Abrahamas pabrėžė, kad Keralo valstija turi „išskirtinį pranašumą“ sprendžiant šią problemą dėl jau įsitvirtinusios talentų bazės ir technologinių specialistų baseino. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad F9 Infotech, bendradarbiaudama su Kerala Startup Mission, organizuoja nemokamus mokymus, informacines kampanijas ir sertifikavimo programas valstybės švietimo įstaigoms. Tokios iniciatyvos ne tik didina kompetencijų lygį, bet ir skatina jaunus specialistus pasirinkti kibernetinio saugumo karjerą.
Praktiniai veiksmai ir ateities perspektyvos
F9 Infotech įkūrėjas Jayakumar Mohanachandran teigė, kad kibernetinis saugumas neturėtų likti tik valdybos salėse ar technologijų konferencijose – jis turi apsaugoti kiekvieną verslą, instituciją ir asmenį. Per pastaruosius trejus metus Indijoje buvo pranešta apie daugiau nei 56 000 mlrd. rupijų vertės kibernetinių sukčiavimų skundų, tačiau tuo pačiu metu atsakomųjų sistemų dėka išgelbėta daugiau nei 11 000 mlrd. rupijų iš 32 laukų skundų. Ši patirtis rodo, kad investicijos į kompetencijų ugdymą gali duoti tiesioginį ekonominį rezultatą.
Siekiant sumažinti kompetencijų spragą, būtina:
- Skatinti mokymus ir sertifikavimą – nemokamos programos, kaip F9 Infotech iniciatyvos, leidžia greitai pritraukti naujus talentus.
- Stiprinti viešo‑privačius partnerystės modelius – bendradarbiavimas tarp vyriausybės, akademinių institucijų ir privačių įmonių užtikrina nuoseklų žinių perdavimą.
- Investuoti į praktinį patyrimą – realūs projektai ir simuliacijos padeda specialistams įgyti reikiamų įgūdžių prieš susiduriant su realiomis grėsmėmis.
Išvada
Kibernetinių atakų skaičiaus augimas ir kompetencijų trūkumas yra tarpusavyje susiję reiškiniai, kurie kelia grėsmę tiek nacionaliniam saugumui, tiek verslo stabilumui. Keralo DGP pabrėžė, kad sprendimas – tai ne tik didesnis specialistų skaičius, bet ir nuoseklus mokymo bei sertifikavimo procesas, paremtas bendradarbiavimu tarp valstybės ir privačių sektorių. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, svarbu sekti šiuos pavyzdžius ir aktyviai investuoti į kibernetinio saugumo kompetencijas, kad galėtume efektyviai atsakyti į nuolat kintančias grėsmes.
